Description : NB_CE

EUROPOS TARYBA

CCPE (angl.) - KEPT (liet.) (2012)3 galutinė

2012m. gruodžio 11d., Strasbūras

KONSULTACINĖ EUROPOS PROKURORŲ TARYBA

(KEPT)

KONSULTACINĖS EUROPOS PROKURORŲ TARYBOS

          NUOMONĖ Nr. 7 (2012)

DĖL PROKURATŪROS TARNYBŲ LĖŠŲ VALDYMO

          KEPT 7-sis plenarinis posėdis,

          2012m. lapkričio 26-27 d., Strasbūras

          I. ĮVADAS

    1. Konsultacinę Europos prokurorų tarybą (KEPT) 2005 metais įsteigė Europos Tarybos Ministrų komitetas, siekdamas pasidalinti nuomonėmis apie prokuratūros tarnybų funkcionavimą efektyviai įgyvendinant valstybių narių Ministrų komiteto rekomendaciją Rec(2000)19 dėl prokuratūrų vaidmens baudžiamojo teisingumo sistemoje.
    2. 2012 metais Ministrų komitetas pavedė KEPT pateikti savo nuomonę dėl prokuratūrų tarnybų lėšų valdymo1.
    3. KEPT parengė šią nuomonę, remdamasi atsakymais į klausimyne2 pateiktus klausimus, į kuriuos atsakė 30 valstybių narių2. Atsakymai parodė, kad finansinės autonomijos lygis turi įtakos prokuratūrų resursų valdymo priemonėms. Daugeliu atvejų, biudžeto formavimas yra prokuratūros ir teisingumo ministerijos kompetencijoje, neretai formuojant biudžetą dalyvauja ir finansų ministerija. Apie pusė valstybių narių nurodė, kad jų prokuratūrų biudžetai yra paremti valdymo sistema bei rezultatais efektyvumo ir produktyvumo prasme.
    4. Be to, nemažai šalių nurodė, kad prokuratūroms skirtas biudžetas yra nepakankamas, ir kad tai - esamos krizės padarinys. Dabartinė ekonominė situacija yra iššūkis teisėsaugos efektyvumui, tačiau tai gali būti ir galimybė tobulinti prokuratūrų priemonių valdymo būdus. Bet kokiu atveju, prokuratūros privalo galvoti, kaip efektyviausiai panaudoti turimus resursus.

    A. Nuorodos

    5. KEPT pabrėžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos svarbą, bei Europos Žmogaus teisių teismo įstatymą3.
    6. KEPT taip pat atsižvelgė į Rekomendaciją Rec(2000)19, ir ypač į straipsnį, susijusį su garantijomis prokuratūroms atlikti savo vaidmenį, bei į ankstesnėse nuomonėse, pateiktas atitinkamas išvadas ir rekomendacijas, ypatingai į Nuomonę Nr.3 (2008) „Prokuratūrų vaidmuo už baudžiamojo įstatymo ribų“, bei Nuomonę No.4 (2009) dėl teisėjų ir prokurorų santykių demokratinėje visuomenėje.
    7. KEPT atsižvelgė į prokurorų etikos ir elgesio nuostatas – „Budapešto gaires“4, Konsultacinės Europos teisėjų tarybos nuomonę Nr. 2 (2001) dėl teismų finansavimo ir valdymo siekiant efektyvumo, į EŽTK 6-jį straipsnį, taip pat į Europos Komisijos parengtą Efektyvios teisminės sistemos ataskaitą (CEPEJ) - „Europos teisminės sistemos: Leidinys 2010“5, bei Venecijos komisijos ataskaitą „Dėl teisminės sistemos Europos standartų – II dalis: Prokuratūros tarnybos“6.
    8. Be to, KEPT atsižvelgė į tarptautinių organizacijų - Jungtinių Tautų, Tarptautinės prokurorų asociacijos dokumentus, taip pat į Prokurorų tinklo 5-jo plenarinio posėdžio galutinį dokumentą, ES valstybių narių aukščiausiųjų teismų institucijų dokumentus, priimtus 2012-05-26 dieną Budapešte7.

-----------------------------------

11127-sis Ministrų pavaduotojų susirinkimas (2011-11-23)

    2Valstybių narių atsakymai į klausus KEPT tinklapyje (www.coe.int/ccpe) „Parengiamasis darbas ruošiant 7-ją KEPT nuomonę“

    3Broniowski prieš Lenkiją (2004-06-22) 183 paragrafas

    46-ji Europos generalinių prokurorų konferencija Budapešte, 2005 m. gegužė

    5Žr. CEPEJ http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/default.en.asp.

    6Priimta 85-je Venecijos komisijos plenarinėje sesijoje (2010m.gruodžio 17-18d.)

    7http://www.coe.int/t/dgh/cooperation/ccpe/opinions/travaux/OP 7 Ref_doc_Network_pros_gen_en.asp

          B. Šios nuomonės tikslas ir apimtis

    9. Ši nuomonė yra skirta prokuratūrų tarnyboms, vykdančioms joms įstatymų pavestas funkcijas. Jeigu prokuratūros atlieka funkcijas už baudžiamosios teisėsaugos sistemos8 ribų, šioje nuomonėje pateikti principai tinka ir šioms funkcijoms mutatis mutandis. Prokuratūros atlieka pagrindinį vaidmenį nacionalinėje teisėsaugos sistemoje, užtikrina pagarbą žmogaus teisėms, o kai kuriose jurisdikcijose ir sulaikymo vietose. Kadangi prokuratūros atsako už teisių taikymo monitoringą bei patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą elgesį, jos privalo reaguoti į poreikį užkirsti kelią nusikaltimams tiek šalyje, tiek tarptautiniu mastu.

    10. Šiuo metu prokuratūros susiduria su išaugusiu nusikaltimų skaičiumi, kurie didina visuomenės nesaugumo jausmą. Kadangi organizuoti nusikaltimai, terorizmo aktai, prekyba narkotikais bei nusikaltimai virtualioje erdvėje šiandien kelia didžiulę grėsmę visuomenei, reikalingas padidintas prokurorų veiklos efektyvumas, didesnis dėmesys žmogaus teisėms bei visuomenės interesams.
    11. Net jeigu skirtingų valstybių narių prokuratūrų galios autonomiškai tvarkyti savo biudžetą bei resursus skiriasi, jų valdymo autonomiškumas yra viena iš jų nepriklausomybės ir efektyvumo garantų. Todėl profesionalumas valdyme ir valdymo priemonių pagrindinių principų gerinimas, ypač finansinių priemonių, yra gyvybiškai svarbus.
    12. Šios nuomonės tikslas - parengti rekomendacijas, kurios leistų identifikuoti poreikius ir kuo efektyviau paskirstyti bei panaudoti prokuratūrų resursus.

    II. PROKURATŪRŲ POREIKIAI

          A. Biudžeto parengimas


    13. Prokuratūros biudžetas turėtų būti įtraukas į valstybės biudžetą kaip atskira eilutė. Svarbu užtikrinti, kad biudžeto svarstymo procedūros bei papildomų finansinių lėšų skyrimas prokuratūroms būtų numatyti biudžeto įstatyme ar kitose finansinėse nuostatose. Nepaisant to, kad fondų skyrimas prokuratūros tarnyboms yra laikomas politiniu sprendimu, įstatymus priimančios bei vykdančios institucijos neturi netinkamai įtakoti sprendimų dėl biudžeto. Sprendimas dėl lėšų skyrimo prokuratūrai turi griežtai atitikti jos nepriklausomybės principą, užtikrinti būtinas sąlygas prokuratūros misijos įgyvendinimui.
    14. Prokuratūros tarnyba kartu su savo vykdančiuoju padaliniu turi dalyvauti biudžeto svarstyme. Tose šalyse, kur prokuratūra tiesiogiai palaiko ryšius su parlamentu ir gali pareikšti savo nuomonę dėl poreikių, tai tampa viena iš aktyvaus jos dalyvavimo formų svarstant savo pačios biudžetą. Bet kokiu atveju, prokuratūros biudžeto priėmimo procedūra parlamente turi užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į pačios prokuratūros nuomonę.
    15. Tam, kad parlamentas (ar kita valstybės institucija) skirtų pakankamai lėšų, numatomos išlaidos turi būti paskaičiuotos iš anksto. Tai reikalauja patikimų biudžeto planavimo schemų, neatsižvelgiant į tai, ar tai būtų veiklos, ar investicijų biudžetai. Praėjusiųjų metų baudžiamoji ir kitokia statistika, taip pat nuoseklios prokuratūros tendencijos ir veikla, ypač planuojami ir tebevykstantys projektai, turi tapti pagrindu svarstant minimalų biudžetą metams ar kitam būsimajam laikotarpiui. Biudžeto formavimas pagal rezultatus yra puiki priemonė nustatant biudžetą būsimam laikotarpiui.
    ----------------------------------------------------
    8Žr. Valstybių narių Ministrų komiteto rekomendaciją CM/Rec(2012)11 dėl prokuratūros vaidmens už baudžiamosios sistemos ribų.

    16. Bet kokiu atveju, yra svarbu, kad visų administracinių sprendimų atsakomybė skirstant lėšas, kurios daro tiesioginę įtaką prokuratūros veiklai, gultų ant pačios prokuratūros pečių.
    17. Biudžetines lėšas turėtų tvarkyti pati prokuratūra efektyviai ir atsakingai, vadovaudamasi gero valdymo principais. Todėl, be kita ko, būtina rengti prokurorų apmokymus šiuo klausimu. Prokuratūros privalo turėti specialius šias funkcijas atliekančius darbuotojus, turinčius finansinį, audito ar vadybos išsilavinimą, taip užtikrindamos tinkamą resursų panaudojimą. Prokuratūros privalo žinoti apie galimybę pasikliauti specializuotais darbuotojais ir turi turėti savo dispozicijoje šiam tikslui skirtas lėšas. Šių specialistų žodis turi būti paskutinis prisiimant atsakomybę dėl esminių pasirinkimų.
    18. Prokuratūros biudžetas visomis aplinkybėmis turi leisti greitai reaguoti į nenumatytus įvykius ir pokyčius.

          B. Prokuratūros poreikiai


    19. Nauji su nusikaltimais susiję iššūkiai bei vis sudėtingesni nusikaltimai atsirado dėl spartaus naujų technologijų vystymosi, augančios tarptautinės integracijos, globalizacijos, besiplečiančios tarptautinės prekybos ir duomenų srauto. Tokia realybė sukūrė naujus nusikaltimų būdus, todėl atsirado poreikis bendradarbiauti tarptautiniu mastu, siekiant surasti ir nubausti nusikaltėlius. Šiandien būtini specialūs apmokymai kovoje su grėsmėmis, kurias kelia minėti nusikaltimai.
    20. Ekonominės krizės metu, kai skurdas ir nelygybė gali išprovokuoti socialinę netvarką ir didėjantį nusikalstamumą, o įvairių rūšių sukčiavimas ir neteisybė darosi vis labiau nepakenčiama, prokuratūrai skiriamos lėšos privalo išlikti tokios pat arba didėti, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, žmogaus teises ir pagrindines laisves.
    21. Augant žmogiškųjų išteklių poreikiui, prokuratūroms būtina materialinė ir biudžeto pagalba prokurorų uždaviniams vykdyti. Daugelyje šalių prokuratūros vykdo užduotis ne tik baudžiamosios teisės srityje, bet taip pat apimančias socialines bei gamtosaugos problemas9, todėl poreikis spręsti šias problemas iš tiesų tampa vis labiau akivaizdus.
    22. Vykdydami savo funkcijas baudžiamosios teisės srityje ir už jos ribų, prokurorai tampa atitinkamų priemonių, susijusių su jų saugumu, subjektais. Taigi, šalys narės turėtų užtikrinti, kad prokurorai, o esant reikalui ir jų šeimų nariai, būtų apsaugoti nuo grėsmių, kylančių prokurorų asmeniniam saugumui atliekant savo pareigas10.
    23. Prokurorų dalyvavimas tarptautiniame bendradarbiavime tiriant baudžiamąsias bylas vis labiau brangsta. Tam, kad ši funkcija būtų vykdoma operatyviai ir efektyviai, reikalingos modernios technologijos (vaizdo konferencijos, kodavimas), papildomi fondai bei žmogiškieji ištekliai, pvz.: rengiant tarptautines konvencijas, skiriant tarpininkaujančius pareigūnus (ypač prokurorus) į nacionalines ambasadas užsienio šalyse, finansuojant jungtines tyrimo komandas, dalyvaujant atitinkamose koordinavimo struktūrose11.

----------------------------------------------

9Žr. Europos tarybos ministrų komiteto rezoliucija (77)28 dėl baudžiamosios teisės pagalbos aplinkos apsaugos srityje“

10Žr. 2008m. kovo mėn. Tarptautinės prokurorų asociacijos priimta deklaracija dėl minimalių standartų apsaugant prokurorus ir jų šeimos narius

11Pvz.: Eurojust, Europos teisminis tinklas, Prokurorų tinklas, ES valstybių narių Aukščiausiųjų teismų atpatinkama institucija, Generalinių prokurorų ir prokuratūrų direktorių konsultacinė taryba Europos prokurorų konsultacinė taryba Nepriklausomų Sandraugos valstybių Generalinių prokurorų konsultacinė taryba ar naujai atsiradę prokurorų tinklai.

    24. Norint užtikrinti žmogaus teisių apsaugą laisvės atėmimo vietose, turėtų būti skiriamos pakankamos lėšos jų priežiūrai (tose valstybėse narėse, kur prokuratūra vykdo šias funkcijas).

    1. Baudžiamosios teisės srityje ( tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas)

    25. Adekvačių lėšų prokurorinei veiklai skyrimas yra būtina sąlyga įgyvendinant prokurorų ir/ar prokuratūrų nepriklausomybės principą, ypač baudžiamosios teisės srityje.
    26. Prokuratūros finansinės nepriklausomybės principu siekiama garantuoti baudžiamojo persekiojimo skaidrumą, efektyvią žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą baudžiamajame procese apskritai, galiausiai - tinkamą baudžiamosios teisės administravimą.
    27. Baudžiamųjų bylų tyrimui skiriamos finansinės lėšos įvairiose valstybėse narėse yra skirtingos. Skiriasi ir prokuratūrų vaidmuo tyrimo procese: kai kuriose valstybėse pati prokuratūra turi visas, ar tam tikras tyrimo galias; kitose valstybėse narėse ji neturi tyrimo galių, bet gali turėti teisę nurodyti tyrimo institucijoms vykdyti tyrimą ar kitus procesinius veiksmus, nors pati prokuratūra ir neturi tyrimo galių.
    28. Tyrimo ir kitų procesinių veiksmų kaštus paprastai numato tyrimo institucija, kuri realiai atlieka tyrimą. Daugelyje valstybių narių prokurorai dažnai susiduria su problema, kuomet tyrimo institucijos dėl savo menko biudžeto negali ar nenori vykdyti prokurorų nurodymų atlikti tam tikrus tyrimo ar procesinius veiksmus. Ši problema ypač paaštrėja tada, kai tyrimas reikalauja papildomų išlaidų pvz. ekspertizėms finansuoti (homogeniškumo ekspertizė, ekonominė ekspertizė), DNR tyrimams ar specialios technikos panaudojimui.
    29. Valstybės narės turėtų skirti pakankamai lėšų visiems prokurorų nurodytiems tyrimams. Toks požiūris užtikrintų tinkamą tyrimo baigtį bei padėtų išvengti spragų baudžiamajame procese vykdant teisingumą.
    30. Valstybės narės prokuratūra, kurios viena iš funkcijų yra baudžiamųjų bylų tyrimas, turėtų:

      - užtikrinti prokurorams galimybę netrukdomai naudotis pagrindiniais resursais numatytiems veiksmams atlikti, siekiant efektyvaus ir nešališko tyrimo;
      - įgalinti prokurorus tyrimui panaudoti modernias technologijas, siekiant užtikrinti įstatymų viršenybę tyrimo metu, t.y. (kompiuterinės paieškos priemones, teismo medicinos prietaisus, elektronines duomenų bazes, vaizdo konferencijas, kodavimo įrangą, telekomunikacijų ryšiais perduodamos informacijos pasiklausymą, vaizdo ir garso techniką, kt.).

    Tie patys principai turėtų būti taikomi lėšoms, kurios būtinos prokurorams atitinkamiems veiksmams teismuose atlikti.

    31. Be to, būtina atkreipti dėmesį į apmokėjimą, o jeigu įstatymas numato, tai ir į išlaidų kompensavimą iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Taigi, svarbu numatyti mechanizmus siekiant užtikrinti tokį lėšų kompensavimą. Šis aspektas yra itin svarbus valstybėms narėms bei teisminėms institucijoms ekonominės krizės metu.
    32. Valstybės narės galėtų pasidomėti, kaip parengti konfiskacijos politiką siekiant neleisti nusikaltėliams naudotis nusikalstamu būdu gautomis lėšomis. Tai padėtų skiriant bausmes už nusikaltimus, gerbiant prokurorų vaidmenį ir nepriklausomybę.
    33. Prokuratūros neturėtų būti netinkamai ribojamos tvarkant joms skirtą biudžetą tyrimo tikslams. Šių resursų panaudojimas turi būti racionalus, efektyvus ir skaidrus.

    2. Už baudžiamosios teisės ribų

    34. Daugelyje Europos Tarybos valstybių prokurorų veikla ne baudžiamojoje teisėje reikalauja procesinių veiksmų, susijusių su specialiaisiais teismo medicinos tyrimais bei specialistų ekspertizėmis įvairiose srityse ( pvz.: psichologų – šeimos bylose, finansininkų – bankroto bylose, chemikų ar biologų – aplinkosaugos bylose, ir pan.).
    35. Atsižvelgiant į tokių bylų įvairovę ir apimtis, prokuratūros tarnyboje gali kilti poreikis įsteigti specializuotą skyrių ar prokurorų pareigybes specialiosioms byloms tirti. Tokių veiksmų specifika gali pareikalauti specialių personalo mokymų.

          III. GALIMI SPRENDIMAI

    A. Žmogiškieji ištekliai

    36. Esama situacija reikalauja efektyviai panaudoti žmogiškuosius resursus, atsižvelgti į visuomenės poreikius, tinkamai atlyginti už darbą bei organizuoti pirminius ar tęstinius mokymus12.
    37. Kalbant bendrai, modernioje prokuratūroje dirba trijų profesionalumo lygių specialistai, kuriuos būtų galima apibūdinti taip:

      - kai prokurorų funkcijas atlieka patys prokurorai, tačiau esant reikalui (jeigu tai atitinka teisinę sistemą), galima samdyti teisės specialistus specifinėms funkcijoms atlikti;
      - kai gali prireikti atitinkamų sričių specialistų pagalbos, pvz. psichologų ar psichiatrų nepilnamečių bylose ar psichiškai nesveikų nusikaltėlių bylose, arba kai reikalinga pagalba nusikaltimų aukoms; sociologų ar statistikos ekspertų - kai tenka remtis statistiniais duomenimis, kompiuterių specialistų – kai tiriami nusikaltimai virtualioje erdvėje, biologų ar chemikų – kai tiriamos aplinkosaugos bylos, ir pan.);
      - administracijos personalas yra esminis prokuratūros padalinys, šie darbuotojai privalo kvalifikuotai tvarkytis su neišvengiamai augančiu bylų skaičiumi bei dirbti lygiagrečiai su prokurorais, kai tiriamos specifinės ar sudėtingos bylos.

    38. Prokurorų darbo krūvio apskaičiavimo sistema turi būti sukurta taip, kad atitiktų jų poreikius. Sistema privalo atsižvelgti į faktorius, įtakojančius užduočių vykdymą, siekiant kad tos užduotys būtų atliktos išsamiai.

    B. Finansiniai ištekliai

    39. Naudojant valstybės resursus būtina atsižvelgti į pagrindinius principus: galimybių principą, efektyvumo principą ir teisėtumo principą. Kai skirtomis lėšomis naudojasi daugiau nei viena institucija (pvz.: prokuratūra, policija ir mokesčių institucijos), šie principai turi būti taikomi lygiagrečiai visoms, koordinuojant bei vengiant dubliavimosi, užtikrinant, kad būtų pasiektas galutinis tikslas – efektyvus teisingumo administravimas.

----------------------

    12Žr. Venecijos komisijos ataskaita apie Europos standartus, susijusius su tesiminės sistemos nepriklausomybe: II dalis – Prokuratūra.

    40. Užtikrinus prokuratūrų nepriklausomybę ir siekiant taupyti, prokuratūros raginamos sudaryti sutartis su kitomis valstybės institucijomis, dalintis patalpomis, paskirstyti administracines paslaugas ar dalyvavimą jungtiniuose veiksmuose. Veiklos koordinavimas yra esminis instrumentas siekiant išvengti lėšų švaistymo ar veiklos dubliavimosi, net ir vienoje prokuratūroje, pvz. kai daugiau nei vienas prokuroras tiria susijusius faktus.
    41. Teisėtumo principas panaudojant valstybės resursus, nepriklausomas finansinių išteklių valdymas turi būti prižiūrimi valstybės kontrolės ir audito institucijų, taip pat ir teismuose.

    C. Įranga ir materialiniai resursai

    42. Prokuratūros skatinamos įdiegti ir naudotis tinkamomis informacinių technologijų sistemomis planuojant, skiriant ir gretinant prokuratūros išlaidas. Tai praktiškas ir efektyvus metodas teritorinių tarnybų išlaidoms subalansuoti, atsižvelgiant į darbo krūvį, numatant gaires, kaip panaudoti resursus skirtingo lygio prokuratūrose, o jeigu reikia, - greitai perskirstyti lėšas užtikrinant atskaitomybę už išlaidas.
    43. Valstybių narių prokuratūros skatinamos naudotis kompiuterine įranga kasdieniniame darbe: „e-justice“ priemonėmis, elektroninėmis valdymo ir duomenų pasikeitimo sistemomis, arba kai ginant įstatymą tenka dirbti su kitomis institucijomis. Tai padėtų užtikrinti efektyvesnį bylų sprendimą, sutrumpintų procesinių veiksmų laiką, garantuotų duomenų apsaugą ir konfidencialumą.
    44. Reikalaujama, kad valstybės narės, siekdamos užtikrinti skaidrumą ir visuomenės supratimą įgyvendinant teisingumą, palaikytų prokuratūrų poreikį sukurti ir tvarkyti savas interneto svetaines bei turėti tinkamas patalpas interesantams.

    D. Prokuratūra ir griežta valdžios ekonomija

    45. Ekonominė krizė ir jos padariniai gali paveikti ir prokuratūros darbą. Krizės vienaip ar kitais paveikė valstybes nares, jų bendrąją taupymo politiką, lėšų perskirstymą pagrindinei veiklai kapitalo investicijų sąskaita, prokurorų atlyginimus. Daugelio valstybių narių prioritetais tapo uždaviniai, kaip gauti papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, naujesnę techninę įrangą, geresnes personalo tobulinimosi sąlygas bei techninių ekspertizių galimybes įrodymams teismuose palaikyti.
    46. Pačios prokuratūros privalo ieškoti būdų, kaip sumažinti neigiamą ekonominės krizės poveikį jų darbe. Reikia rasti balansą tarp turimų resursų ir siekiamų rezultatų. Čia galėtų pagelbėti geresnis bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp Europos ir vidaus institucijų kovoje su nusikalstamumu. Būtina daug plačiau išnaudoti tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose galimybes (pvz. per Eurojustą, ar jungtinius tyrimus). Sprendžiant ekonominės krizės problemas vietose, galėtų padėti susitarimai su vietinėmis, regioninėmis ar nacionalinėmis tarnybomis dėl administracinių paslaugų, patalpų, pagalbinių darbuotojų, taip pat geresnis bendradarbiausimas su kitomis veiklą kontroliuojančiomis institucijomis (pvz. aplinkosaugos inspekcija).
    47. Ten, kur prokuratūros turi pakankamai priemonių valdyti žmogiškuosius ir finansinius resursus, jų darbo kokybei pavojus negresia. Išlaikyti profesionalumo kokybę galėtų padėti naujų struktūrų prokuratūroje kūrimas (pvz. specializuoti kovos su ekonominiais nusikaltimais ar nusikaltimais virtualioje erdvėje skyriai), nauji padaliniai prokuratūrų finansavimo sistemoje (pvz. suteikiant biudžetinę autonomiją tų valstybių prokuratūroms, kurios jos neturi).
    48. Ekonominės krizės metu yra ypač svarbu, kad prokuratūros peržiūrėtų savo organizaciją ir pagerintų jos valdymą, užtikrindamos optimalų finansinių ir žmogiškųjų resursų panaudojimą. Protingas prokuratūrų išdėstymas, racionalus kompetencijos pasidalinimas padėtų pagerinti padėtį.

    E. Prokuratūros valdymo gerinimas

        a. Auditas ir kontrolė

    49. Kontrolė ir auditas yra esminiai elementai užtikrinantys tvarkingą valstybės lėšų valdymą. Jie gali būti priderinti prie specifinių prokuratūros uždavinių. Kadangi prokuratūros misija yra specifinė, išleistos lėšos pvz. nusikaltimų tyrimams negali būti nustatytos paprastais paskaičiavimais, tyrimai neturi būti vertinami vien tik išlaidų efektyvumo principu. Kontrolė gali būti naudingas instrumentas nustatant geriausias praktikas prokuratūroje, lyginat skirtingų bylų tyrimus skirtinguose skyriuose, tačiau ji negali būti naudojama kaip priemonė prokuratūros valdymui.
    50. Tik išskirtinais atvejais, kai tenka atsižvelgti į ribotus resursus, prokuratūros gali suteikti prioritetą tam tikroms byloms ar nusikaltimams. Tačiau prioritetų suteikimas neturėtų pakenkti prokuratūros veiklai apskritai, ypač kitų rūšių nusikaltimų efektyviam tyrimui, ar pagrindiniam lygybės prieš įstatymą principui.

b. Valdymas pagal rezultatus

      51. Kokia bebūtų valstybių narių prokuratūrų valdymo sistema, prokurorai visada turėtų užtikrinti, kad skirti resursai būtų panaudoti kuo ekonomiškiau ir efektyviau, ir būtų užtikrinta tinkama jų kontrolė bei tolimesni jos mechanizmai.

      52. Atsižvelgdamos į savo teisinę sistemą, valstybės narės gali svarstyti, kaip sukurti ar patobulinti prokuratūros veiklos vertinimo pagal rezultatus modelį. Tai interaktyvus sutartimis paremtas stebėjimo modelis, kai resursai yra paskirstomi remiantis numatyta ar tikėtina veikla. Vertinimo pagal rezultatus idėja turi padėti šalims numatyti atitinkamą balansą tarp turimų išteklių ir siekiamų rezultatų (pvz. mažinant proceso trukmę, gerinant teisingumo galimybes vartotojams), visapusiškai gerbiant prokuratūros vaidmenį ir jos nepriklausomybę bei teisėtumo principą.

      53. Šis modelis - tai stebėjimo instrumentas, pagrįstas derybomis tarp atitinkamų valstybės institucijų (pvz. Finansų ministerijos, Teisingumo ministerijos ar parlamento) ir prokuratūros. Derybose privalo dalyvauti pati prokuratūra, kuri geriausiai gali numatyti savo tikslus, nukreipiančius prokurorų darbą reikiama linkme. Prokuratūra turi būti pakankamai laisva numatydama savo tikslus, siekiant pačių geriausių rezultatų.

      54. Prokuratūros veiklos ir jai skirtų lėšų vertinimo pagrindas yra rezultatai ir produktyvumas. Prokuratūros rezultatai rodo, kaip gerai buvo pasiekti socialiniai tikslai (pvz. sustiprinta baudžiamoji atsakomybė). Produktyvumas - tai tikslas, kurį gali įtakoti pati prokuratūra savo pačios veikloje ir valdyme, t.y. operatyvumas, žmogiškųjų išteklių kontrolė ir valdymas.

      55. Prokuratūros rezultatai ir produktyvumas turėtų būti glaudžiai susiję su pagrindine prokuratūros veikla ir turimais resursais taip, kad rezultatų pasiekimas priklausytų tik nuo to, ką daro susijusi tarnyba ir kaip tai valdoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad produktyvumo apibrėžimas turėtų daryti įtaką darbui, kurį atlieka prokurorai.

      56. Valdymas pagal rezultatus reikalauja, kad prokuratūros pateiktų ataskaitą, kaip joms pavyko įgyvendinti savo tikslus. Apygardų prokuratūros pateikia ataskaitą Generaliniam prokurorui, šis savo ruožtu atsiskaito parlamentui ar vyriausybei, kuri svarsto biudžetą. Rezultatų vertinimas, aiškus ir pagrįstas jų pamatavimas yra gyvybiškai svarbus, bet kartu, tai gali tapti iššūkiu. Geri veiklos rodikliai rodo, kokių rezultatų buvo pasiekta, tačiau nepaaiškina, kokių veiksmų buvo imtasi.

      57. Tai - kaip gerai buvo pasiekta tikslų, darys įtaką būsimiems uždaviniams bei finansiniams resursams kitam veiklos laikotarpiui. Po rezultatų apie pasiektus ar nepasiektus tikslus įvertinimo, turi sekti spendimai - kokių konkrečių priemonių turėtų imtis prokuratūra

          IV. REKOMENDACIJOS

    1. Prokuratūra turi turėti pakankamus išteklius savo užduočių vykdymui šiandienos vidaus ir tarptautinių pavojų bei iššūkių akivaizdoje, naujų technologijų vystymosi ir globalizacijos sąlygomis.
    2. Prokuratūrai turi pati įvertinti savo poreikius, derėtis dėl biudžeto ir pati nuspręsti, kaip panaudoti jai skirtus fondus.
    3. Rengdamos savo biudžetą, prokuratūros turėtų remtis tiksliais ir patikimais baudžiamosios ar kitos atitinkamos statistikos duomenimis.
    4. Sunki ekonominė bei finansinė padėtis kelia profesinius iššūkius, kurie reikalauja racionalesnio valdymo. Prokuratūros nepriklausomybė, nešališkumas, finansinė autonomija yra vertybės, kurios privalo būti užtikrintos visomis ekonominėmis aplinkybėmis.
    5. Prokuratūros turėtų efektyviai ir skaidriai naudoti modernius valdymo metodus. Veiklos rodikliai bei valdymo pagal rezultatus sistema šiuo atveju gali būti labai naudinga. Prokuratūros turi turėti pakankamai laisvės pasirinkti veiksmus, siekiant norimų rezultatų. Prokuratūros neturėtų patirti per daug griežtų biudžetinių suvaržymų.
    6. Būtina užtikrinti vidinę bei išorinę prokuratūrų biudžeto panaudojimo kontrolę ir auditą. Išorinė kontrolė ir auditas turi atitinki teismams taikomą kontrolę ir auditą.
    7. Būtina užtikrinti prokurorų, atliekančių valdymo funkcijas, mokymus. Būtina aiškiai sureguliuoti bendradarbiavimą tarp prokuratūrų ir finansų bei valdymo srities specialistų.
    8. Prokuratūros privalo būti konsultuojamos kaip taupyti lėšas, kaip gauti naujų išteklių ar padidinti turimus.
    9. Siekdamos paaiškinti priemonių, reikalingų prokurorų veiksmams, panaudojimą, prokuratūros turėtų palaikyti atitinkamą skaidrumo lygį bei gilinti visuomenės supratimą apie prokurorų darbą per interneto svetaines ar pateikiant metines ataskaitas. Bet kokiu atveju, būtina išlaikyti nešališkumo įvaizdį.
    10. Rekomenduojama dalintis patirtimi bei sėkminga praktika tvarkant prokuratūrų lėšas tiek viduje, tiek tarptautiniu mastu.



 Top