Neoficialus vertimas

    Europos Taryba


    Strasbūras, 2011 m. lapkričio 9 d. CCJE(2011)2 Galutinis

KONSULTACINĖ EUROPOS TEISĖJŲ TARYBA
(CCJE-GT)

    CCJE nuomonė Nr. (2011)14
    „Teisingumas ir informacinės technologijos (IT)“

    Priimta 12-ajame CCJE plenariniame susirinkime
    (Strasbūras, 2011 m. lapkričio 7–9 d.)

    A. Įžanga

    1. 2011 m. Konsultacinei Europos teisėjų tarybai (toliau – CCJE) buvo pavesta užduotis pateikti nuomonę dėl teisminio proceso nematerializavimo, skirtą Europos Tarybos Ministrų Komiteto dėmesiui. Savo svarstymuose CCJE nusprendė, kad pavadinimas „Teisingumas ir informacinės technologijos“ išsamiau nei ankstesnysis atspindi nuomonės esmę ir, vartojant jį, lengviau atpažinti tai, ką šia nuomone norėta pasakyti. Todėl naujasis pavadinimas buvo pasirinktas šiai nuomonei.

    2. Nuomonė parengta remiantis ankstesnėmis CCJE nuomonėmis, teisėjų Magna Carta bei valstybių narių atsakymais į CCJE parengtus klausimynus dėl teisminio proceso nematerializavimo ir ekspertės p. Dorės Reiling (Dory Reiling) (Nyderlandai) parengta preliminaria ataskaita.

    3. Rengiant šią nuomonę, CCJE taip pat atsižvelgė į susijusius Europos Tarybos (angl. Council of Europe) dokumentus, ypač į 1981 m. Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu bei Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) ataskaitą „Europos teisminės sistemos” (2010 m. leidimas) (konkrečiai į 5.3 skyrių apie informacines ir ryšio technologijas teismuose). CCJE atsižvelgė ir į kitus tarptautinius teisinius dokumentus, tokius kaip: Europos Sąjungos Europos teisingumo strategija (angl. European Union’s European Justice Strategy), Duomenų apsaugos direktyva (angl. the European Union’s Data Protection Directive), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
    Nr. 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (angl. Directive 95/46/EC of the European Parliament and of the Council on the protection of individuals with regard to the processing of personal data and on the free movement of such data).

    B. Nuomonės apimtis ir bendrieji principai

    4. Šioje nuomonėje aptariamas modernių informacinių ir ryšio technologijų (IT) taikymas teismuose. Didžiausias dėmesys skiriamas IT naudojimo teismų sistemoje ir teismo procese teikiamoms galimybėms ir jų poveikiui. Dėmesys ypač atkreipiamas dėmesys į tokius aspektus, kaip teisė kreiptis į teismą, teisinė valstybė, teismų ir teisėjų nepriklausomumas, teismų veikla ir proceso šalių teisės bei pareigos. Pati nuomonė nėra susijusi visų pirma su techniniais IT aspektais.

    5. IT turėtų būti įrankis ar priemonė, gerinanti teisingumo vykdymą, lengvinanti vartotojo kreipimąsi į teismą ir sustiprinanti garantijas, numatytas EŽTK 6 straipsyje: teisę kreiptis į teismą, nešališkumą, teisėjų nepriklausomumą, teisingumą ir, kiek įmanoma, trumpesnę proceso trukmę.

    6. IT įdiegimas Europos šalių teismuose neturėtų kompromituoti žmogaus ir simbolinio teisingumo veido1. Jei teisingumas bus suvokiamas vien tik kaip techninis, atskiriant jį nuo tikrosios ir fundamentaliosios funkcijos, kyla rizika, kad jis bus dehumanizuotas. Teisingumas yra ir turėtų būti humaniškas, kadangi jis pirmiausia yra susijęs su žmonėmis ir tarp jų kylančiais ginčais. Tai labiausiai pastebima vertinant besibylinėjančiųjų ir jų liudytojų elgesį, tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo užduotis teisme.

    7. Teisėjų Magna Carta nustato bendrą teisėjų atsakomybę už greitą, veiksmingą ir prieinamą ginčų sprendimą. Teisėjai privalo nustatyti IT privalumus, trūkumus ir bet kokius galimus tinkamo teisngumo vykdymo pavojus bei juos pašalinti. IT negali sumažinti proceso šalių procesinių teisių. Teisėjai tokiems pavojams privalo skirti daug dėmesio, nes teisėjai yra atsakingi už šalių teisių apsaugos užtikrinimą.

    8. Teisėjai turi būti įtraukiami vertinant IT poveikį, ypač, kai yra galimybė reikalauti arba gali būti nuspręsta, kad klausimai dėl dokumentų gali būti tvarkomi ir (ar) procesas vedamas naudojant elektronines priemones. IT negali teisėjams trukdyti taikyti teisę nepriklausomai ir nešališkai.

    9. IT prieinama ne visiems asmenims. Šiuo metu tradicinės prieigos prie informacijos priemonės neturėtų būti panaikintos. Pagalba vartotojui (angl. help desks) ir kitos pagalbos formos neturėtų būti pašalintos iš teismų dėl klaidingo argumento, kad dėl IT teisingumas tapo „prieinamas visiems”. Tai ypač aktuali problema pažeidžiamų asmenų apsaugos atžvilgiu.

    10. IT naudojimas neturėtų sumažinti procesinių garantijų tiems, kuriems naujausios technologijos nėra prieinamos. Valstybės privalo užtikrinti, kad proceso šalims, neturinčioms tokios prieigos, šioje srityje būtų teikiama specifinė pagalba.

    11. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien IT technologijos teisingumo vykdymo procese atlieka svarbų vaidmenį, ypač svarbu yra užtikrinti, kad IT veikimo trikdžiai net ir trumpam nesukliudytų teismų sistemai priimti sprendimus ir nustatyti reikiamus procesinius žingsnius. Tinkamos alternatyvos turėtų būti prieinamos visuomet, kai tik IT sistema yra taisoma ar kai įvyksta techniniai incidentai, tam, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo poveikio teismo veiklai.

    12. Siūlomas teisės aktas turėtų būti vertinamas ypač rūpestingai, iš anksto apsvarstant jo reikšmę tinkamam bylos, kylančios iš jo, apdorojimui naudojant IT. CCJE rekomenduoja, kad toks teisės aktas įsigaliotų tik tuomet, kai IT sistemos būtų pritaikytos prie naujų reikalavimų, o teismo personalas apmokytas tinkamai jomis naudotis.

    13. Teisminis procesas, kurio metu pasitelkiamos IT, yra ypač svarbus tarptautinio ir Europos teisminio bendradarbiavimo srityje. IT galimybės gali būti ypač svarbios tokiose srityse, kaip teismo pavedimų ir kitokių prašymų dėl teisminio bendradarbiavimo perdavimas, teisminių dokumentų įteikimas ir pranešimas apie juos valstybėse narėse, taip pat įrodymų rinkimas užsienio valstybėse (pvz., vaizdo-konferencijos būdu). CCJE rekomenduoja, kad valstybės narės plėtotų abipusės prieigos prie kiekvienos nacionalinės IT sistemos metodus, taip pat derintų tokias sistemas vieną su kita. Tai užtikrintų, kad IT leis stiprinti, o ne trikdys skirtingų valstybių teisėjų bendradarbiavimą.

    14. CCJE pritaria srendimams, numatytiems kai kuriose valstybėse, leisti vienos valstybės gyventojų civilinių ieškinių inicijavimą elektroniniu būdu kitoje valstybėje, taikant ES reglamentus bei vaizdo-konferencijas tarptautinio bendradarbiavimo kontekste.

    15. IT naudojimas sustiprina teisę kreiptis į teismą, taip pat padidina teisingumo vykdymo efektyvumą ir skaidrumą. Kita vertus, tai reikalauja didelių finansinių investicijų. Todėl CCJE rekomendacija, kad teisė kreiptis į teismą turėtų būti stiprinama naudojant IT, neišvengiamai reiškia, kad šiam tikslui įgyvendinti Valstybės privalo skirti adekvačius teisminės sistemos asignavimus.

    16. Duomenys ir informacija, tokia kaip ta, kuri paskelbta bylų registruose, individualių bylų rinkmenose, parengiamieji užrašai ir projektai, teisminiai sprendimai ir statistiniai duomenys apie teisminių procesų vertinimą bei teismo valdymą, turi būti tvarkomi užtikrinant tinkamą duomenų apsaugos lygį. Teismuose prieiga prie informacijos turėtų būti ribojama, teikiant ją tik tiems, kuriems jos reikia tam, kad atliktų savo darbą.

    17. Atsižvelgiant į ginčų, pateiktų teismui, pobūdį, tiesioginė (angl. online) prieiga prie tam tikrų teisminių sprendimų gali kelti pavojų individų privatumo teisėms ir įmonių interesams. Todėl teismai ir teisminės institucijos turėtų užtikrinti, kad tinkamos priemonės bus panaudotos duomenims apsaugoti, kaip to reikalauja atitinkami įstatymai.

    18. CCJE skatina IT, kaip priemonės, leidžiandžios pagerinti teismų ir žiniasklaidos bendravimą, pavyzdžiui, suteikiant žiniasklaidai lengvesnį priėjimą prie teisminių sprendimų, taip pat pranešant apie būsimus posėdžius, plėtrą.

    C. IT ir teisė kreiptis į teismą

    19. Visa, tiksli ir naujausia informacija apie procesą yra esminis teisės kreiptis į teismą garantijos, numatytos Konvencijos (EŽTK) 6 straipsnyje, aspektas. Todėl teisėjai privalo užtikrinti, kad tiksli informacija būtų prieinama kiekvienam asmeniui, įtrauktam į teismo procesą. Tokia informacija paprastai turėtų apimti detales ar reikalavimus, būtinus, norint taikyti jurisdikciją. Tokios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti būtiną lygiateisiškumą.

    20. Bet kuriuo atveju, Teisingumas negali būti atskirtas nuo jo „vartotojų”, o IT plėtra neturėtų būti pagrindas apsiėjimui be teismų pateisinti.

    21. IT sukuria naujas galimybes teismo paslaugų vartotojams teikti bendą informaciją apie teismų sistemą, veiklą, teismų praktiką, proceso išlaidas, AGS (pastaba: alternatyvus ginčų sprendimas) ir t. t. CCJE rekomenduoja, kad teismų sistema visiškai naudotųsi internetu ir kitomis naujausiomis technologijomis teikdama visuomenei tą informaciją, kuri, kaip CCJE nusprendė nuomonėje Nr. 6 (12 ir tolesni paragrafai), turėtų būti plačiai skelbiama.

    22. IT yra vertingas įrankis stiprinant teismų vaidmenį. IT taip pat gali pagerinti detalios informacijos bendrai apie procesą teikimo suinteresuotiems asmenims būdus. Todėl, CCJE rekomenduoja, kad Teismai diegtų vartotojams palankią (angl. user-friendly) elektroninę informacinę sistemą.

    23. IT teismo teikiamų paslaugų vartotojams leidžia inicijuoti procesą elektroniniu būdu (angl. e-filing). CCJE skatina tolesnę tokios praktikos plėtrą2.

    24. CCJE mano, kad teismai turėtų sukurti teisminę praktiką, ar bent jau priimti žymių sprendimų, prieinamų internete: i) nemokamai, ii) lengvai prieinama forma, ir iii) pateikti, atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą. CCJE palaiko iniciatyvas įtraukti tarptautinius teismų praktikos identifikatorius (tokius kaip ECLI3 – Europos Sąjungos teismų praktikos identifikatorius), kurie pagerins prieigą prie užsienio teismų praktikos.

    D. IT teismo procese

    25. IT siūlo galimybes efektyvesniam, aiškesniam ir labiau užtikrintam teismo procesui.

    26. Kompiuterizavimas padeda teismams racionalizuoti rinkmenų tvarkymą, taip pat registruoti ir sekti bylų eigą (angl. track). Tokiu būdu rinkmenų serijos ar susijusios bylos gali būti tvarkomos saugesnėmis sąlygomis; šablonai gali būti kuriami tam, kad būtų palengvintas teisminių sprendimų ar teismo įsakymų formulavimas ir daugialypė (angl. multi-criteria) statistika kiekvienam bylinėjimosi tipui, kurie gali būti viešai prieinami.

    27. Kompiuterizavimas taip pat gali pagerinti teisėjų darbo kokybę, pavyzdžiui, per duomenų bazes su nuorodomis į teismo sprendimus, teisės aktus, identiškų teisės klausimų studijas, teisinius komentarus apie ankstesnius teismo priimtus sprendimus ir kitas žinių dalijimosi tarp teisėjų formas. Pažangiausi ir užbaigti tokio tipo metodai, esantys rinkoje, turėtų būti nemokamai prieinami teisėjams, kad jie galėtų patikrinti visus teisinės informacijos šaltinius, prieinamus kitiems teisminio proceso dalyviams (gynybos advokatams, ekspertams ir t. t.). Pagalbinės priemonės teismų sprendimams priimti privalo būti sukurtos ir matomos kaip papildoma pagalba priimant teisminius sprendimus ir lengvinančios teisėjų darbą, o ne kaip papildomi suvaržymai.

    28. Ka dir kaip būtų, IT naudojimas neturėtų sumažinti procesinių garantijų (ar paveikti tribunolo sudėties) ir jokiu būdu neturėtų atimti teismo vartotojo teisių į rungtyniškąjį teismo posėdį, autentiškų įrodymų pateikimą, kad būtų išklausyti liudytojai ar ekspertai, pateikti bet kokią medžiagą ar pareiškimą, kuris, liudytojo (-os) nuomone, gali būti naudingas. Be to, IT naudojimas neturėtų sunkinti privalomų posėdžių eigos ir kitų būtinų formalumų, numatytų įstatymuose, atlikimo. Teisėjas visuomet turėtų išlaikyti galią nurodyti, kad šalys pasirodytų teisme, reikalauti pateikti originalius dokumentus ir išklausyti liudytojus. Saugumo reikalavimai negali tapti kliūtimi šioms galimybėms.

    29. IT naudojimas supaprastina keitimąsi dokumentais. Proceso šalys ir jų atstovai gali gauti informaciją apie bylą, į kurią jie įtraukti. Tokiu būdu jie gali stebėti bylos eigą prisijungdami prie kompiuterinės bylos istorijos.

    30. Vaizdo-konferencijos gali palengvinti posėdžius, esant sustiprinto saugumo sąlygoms, kai reikia išklausyti liudytojus ar ekspertus nuotoliniu būdu. Tačiau tai gali turėti trūkumą, kad teisėjas gaus ne tokį tiesioginį ar tikslų šalies, liudytojo ar eksperto žodžių ar reakcijų vaizdą. Turi būti imtasi ypatingų atsargumo priemonių, kad vaizdo-konferencija ir parodymų davimas tokiomis priemonėmis niekuomet nesilpnintų gynybos garantijų.

    31. IT vaidmuo lieka ribotas papildant ir supaprastinant procesinius žingsnius, vedančius prie individualizuoto bylos sprendimo iš esmės. IT negali pakeisti teisėjo vaidmens procese ir vertinant faktinius bylos įrodmus, nustatant taikytiną teisę ir priimant sprendimą be jokių išlygų, išskyrus numatytas įstatymuose.

      E. IT valdymas

    32. IT turėtų būti naudojama teisėjų nepriklausomumui kiekvienoje proceso stadijoje sustiprinti, ne pakenkti. Kadangi teisėjai vaidina svarbų vaidmenį, saugant tiek asmeninį, tiek institucinį nepriklausomumą ir nešališkumą, jie turi būti įtraukti į sprendimus, turinčius pasekmių minėtose srityse.

    33. IT prieiga prie informacijos gali prisidėti prie didesnės teisėjų autonomijos, įgyvendinant jiems pavestas funkcijas.

    34. Per didelė priklausomybė nuo technologijų ir tų, kurie jas kontroliuoja, gali kelti pavojų teisingumui. Technologijos turi būti tinkamos teismo procesui ir pritaikytos visiems teisėjo darbo aspektams. Teisėjai neturėtų būti priklausomi nuo technologijų ir jas valdančių asmenų reikalavimų vien tik dėl efektyvumo. Technologijos taip pat turi būti pritaikytos prie bylų tipo ir sudėtingumo.

    35. CCJE mano, kad nurodymai, šablonai ar kiti pasiūlymai dėl sprendimų formos ar turinio neturėtų būti primesti teisėjams bet kurios kitos valdžios tuo pagrindu, kad reikia IT sistemos struktūrą panaudoti teismo procese; geriau, kad ši struktūra būtų lanksti ir parengta prisitaikyti prie teisminių precedentų ar praktikos.

    36. Dialogas tarp tų, kurie vysto technologijas ir tų, kurie atsakingi už teisminį procesą yra neabejotinai būtinas. IT valdymas turėtų būti Teismų tarybos ar kitos lygiavertės nepriklausomos institucijos kompetencija. Nepriklausomai nuo to, kuri institucija yra atsakinga už IT valdymą, reikia užtikrinti, kad teisėjai būtų aktyviai įtraukti į sprendimų dėl IT plačiąja prasme priėmimą.

    37. Teisėjams turėtų būti suteikta laisvės sprendžiant, kaip tvarkyti bylas ir atlikti administracinį darbą, tiesiogiai nesusijusį su teisingumo vykdymu. Bylų tvarkymo sistema neturėtų riboti tokios laisvės.

    38. Tiek teisėjai, tiek teismo darbuotojai turi teisę ir pareigą į pradinius ir jau vykstančius IT mokymus, kad galėtų visiškai ir tinkamai naudoti IT sistemas.

    39. IT gali būti svarbus įrankis skaidrumui ir objektyvumui stiprinti skirstant bylas ir skatinant bylų tvarkymą. IT gali vaidinti tam tikrą vaidmenį vertinant teisėjus ir teismus. Tačiau duomenys, surinkti iš IT sistemų, neturėtų būti vienintelis pagrindas analizuojant individualaus teisėjo darbą. Statistiniai duomenys turėtų būti nagrinėjami Teisėjų tarybos ar kitos lygiavertės nepriklausomos institucijos4.

    40. IT valdymas ir vystymas yra iššūkis bet kuriai organizacijai. Teisminėms institucijoms - tai naujas ir daug reikalaujantis iššūkis jų valdymo struktūroms. Informacija paremtas valdymas yra galimybė vystyti institucinę nepriklausomybę.

    41. IT finansavimas turėtų būti paremtas jų indėliu į teismų veiklos, teisingumo kokybės ir piliečiams teikiamų paslaugų lygio gerinimą.

      F. Išvados - rekomendacijos

    i. CCJE pritaria IT kaip teisingumo vykdymo gerinimo priemonei.

    ii. IT gali prisidėti prie teisės kreiptis į teismą, bylų tvarkymo ir teisingumo vertinimo sistemos tobulinimo.

    iii. IT vaidina svarbų vaidmenį teikiant informaciją teisėjams, teisininkams ir kitiems suinteresuotiems teisingumo sistemos asmenims bei visuomenei ir žiniasklaidai.

    iv. IT turi būti pritaikyta prie teisėjų ir kitų vartotojų poreikių, niekada neturėtų būti pažeistos garantijos ir kitos procesinės teisės, tokios kaip teisingas bylos nagrinėjimas dalyvaujant teisėjui.

    v. Teisėjai turėtų būti įtraukti į visus sprendimus dėl IT diegimo teismų sistemoje ir jų plėtros.

    vi. Privalo būti apsvarstyti tų asmenų, kurie negali naudotis IT paslaugomis, poreikiai.

    vii. Teisėjas visais atvejais privalo išlaikyti galią nurodyti, kad šalys privalo pasirodyti teisme, reikalauti pateikti originalius dokumentus ir išklausyti liudytojus.

    viii. CCJE skatina visų IT aspektų naudojimą svarbų teisminių institucijų vaidmeniui stiprinti, garantuojant teisinį valdymą (teisės viršenybę) demokratinėje valstybėje.

    ix. IT neturėtų kliudyti teisėjų galioms ir kelti pavojaus fundamentaliems principams, saugomiems Konvencijos.

1 Apie santykius tarp simbolizmo ir teisingumo ir moderniose demokratijose pasireiškiančio teisminio proceso deritualizavimo pavojus, žiūrėti A. Garapon, „Bien juger – Essai sur le rituel judiciaire” (Odile Jacob, Paryžius, 2001 m.), kurio priede taip pat galima rasti platų bibliografijos sąrašą.

2 Žiūrėti, pavyzdžiui, 2006 m. gruodžio 12 d. Reglamentą (EB) Nr. 1896/2006 (dėl Europos mokėjimo įsakymo) ir 2004 m. balandžio 24 d. reglamentą (dėl Europos vykdomojo rašto neginčijamiems reikalavimams).

3 Žiūrėti OJ C127, 29.4.2011, p.1: Tarybos išvados, skatinančios įtraukti Europos Teismų Praktikos Identifikatorių (ECLI) ir minimalų vienodą teismo praktikos meta-duomenų paketą.

4 Taip pat žiūrėti CCJE Nuomonių Nr. 1(2001) ir Nr. 11(2008) par. 9, Nr. 10(2007) and No. 11(2008).



 Top